- vaduoti
- vadúoti vksm. Vadúoti į́kaitus.
.
vaduoti
Look at other dictionaries:
vaduoti — vaduoti, uoja, ãvo tr. KBII199, K, Š; H, H158,172, L 1. R247, MŽ330, Rtr, KŽ, Ms, Als laisvinti, daryti nepriklausomą: Vilniui vaduoti sąjunga NdŽ. Kad žinotų nors berneliai, pagelbą jam duotų, iš sunkios vergijos vaduotų V.Krėv. Žiūrėk, įkliūsi … Dictionary of the Lithuanian Language
siuolas — sm. (3) Krš, Stl, Erž, (1) suolas: Sėskias an siuolo Lkv. Numie an siuolo galiu dar sėdėti (tiek begaliu) Grd. Nelipk ant siuolo – ką tik nuploviau LKT99(Užv). Siuolai būdavo pakraščiukuos sudėti, o taip – kėdikės Krž. Ji atsikėlė nuo siuolo… … Dictionary of the Lithuanian Language
traukti — traukti, ia, ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M 1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse… … Dictionary of the Lithuanian Language
vadavimas — 2 vadãvimas sm. (1) Š, DŽ, NdŽ → vaduoti: 1. H, H158, N, M, KŽ Išdėstė savo pačios vadavimo istoriją J.Balč. Levitai turės amžinąjį vadavimą Ch3Moz25,32. Paskui to kaipo parsiduos, vadavimas bus už jį, vaduos jį vienas iš brolių jo Ch3Moz25,48.… … Dictionary of the Lithuanian Language
Wette — Sf std. (8. Jh.), mhd. wette, wet(e) n., ahd. wetti n., as. weddi n. Stammwort Aus g. * wadja n. Einsatz , auch in gt. wadi Pfand , anord. veđ n., ae. wed(d) n., afr. wedd n. Die Bedeutung ist zunächst Einsatz, Pfand , dann auch Garantie, Ersatz … Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache
wed — (v.) O.E. weddian to pledge, covenant to do something, marry, from P.Gmc. *wadjojanan (Cf. O.N. veðja to bet, wager, O.Fris. weddia to promise, Goth. ga wadjon to betroth ), from PIE root *wadh to pledge, to redeem a pledge (Cf. L. vas, gen.… … Etymology dictionary
atvaduoti — tr. Š, NdŽ; H, H172, Q163, R247,401, MŽ330,540, N, M, L 1. išlaisvinti, išgelbėti: Vytautas sukilo prieš vokiečius, atvadavo anksčiau jiems paduotus žemaičius A1883,108. Reikia atvaduot, kągi daris Kp. Kas ją (karalaitę) galėtų nuo smako… … Dictionary of the Lithuanian Language
dieninis — 2 dienìnis, ė adj. (2), diẽninis (1); SD50 1. kuris dienos meto: Dieninis posėdis sp. Dienìnis pienas OG174. Dienìnis sargas (kuris dieną sergsti) K. Tas vaikinukas buvo atėjęs iš dienìnės mokyklos Kn. Vaduoti nakties miegą dieniniù BM307.… … Dictionary of the Lithuanian Language
ganyti — ganyti, gãno, gãnė tr., intr. 1. varinėti ir saugoti gyvulius ganykloje: Ganau pekų SD242. Ganybo[je] piemuo gãno gyvolius J. Gãno, kur gyvuliai ėda Dkš. Kada jaunas buvau, šile ožius ganiau (d.) J.Jabl. Aš tų ožkų nebganysiu, po karklynus… … Dictionary of the Lithuanian Language
gelbėti — gelbėti, ėja ( a, i, ia, ti, sta, sti), ėjo ( ė), gelbėti, ėja, ėjo J; Mž23 1. tr. vaduoti, traukti iš bėdos, saugoti nuo pikto; gydyti: Pats žūk, bet draugą gelbėk! rš. Žmogų iš bėdos gelbėti K. Mes gerai sutinkame, gražiai gyvename: jei vienam… … Dictionary of the Lithuanian Language
